Remiantis 2019 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktu darbo rinkos tyrimu Meteorologijos ir atmosferos mokslų studijų programų abiturientų nedarbo lygis yra pats mažiausias. Nedaug nusileidžia pagal įsidarbinimą ir kitų geomokslų studijų programų abiturientai. Abiejų specialybių atstovų darbo užmokestis gerokai lenkia kitų specialybių vidutini darbo užmokestį.

Plačiau: https://www.usatoday.com/story/money/2019/06/26/college-majors-with-the-lowest-unemployment/39583811/

Sveikiname!

Sveikiname Meteorologijos ir hidrologijos bakalauro studijų programos III kurso studentę Kristiną Viršilaitę gavus prof. Stepono Kolupailos vardinę stipendiją!

Kviečiame į paskaitas

Baltijos-Amerikos Laisvės Fondas kartu su Vilniaus universitetu pristato iniciatyvą “Fragile interface: impact of extreme coastal events on human-landscape interaction and preservation of cultural heritage”.

Š. m. spalio 7 d. 10 val. Vilniaus universitete Chemijos ir geomokslų fakultete Geomokslų institute (Čiurlionio g. 21) 316 auditorijoje dr. Ilya Buynevich (Temple University, USA) skaitys paskaitas (anglų kalba) „Written in Sand: Geological Archives of Extreme Coastal Events“ ir „Baltic Megabarriers: Archives of Environmental Changes over 6,000 years“. Mokslininkas I. Buynevich pristatys neinvazinių tyrimų metodus bei apibendrins tyrimus vykdytus kartu su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kt. šalių mokslininkais Kuršių nerijoje, Baltijos pajūryje ir kitose pasaulio vietose.

Plačiau apie mokslininką: Dr. Ilya Buynevich gimė ir užaugo prie Juodosios jūros, Ukrainoje. 1989 m. Odesos nacionaliniame universitete pradėjo geologijos studijas. 1994 metais geologijos studijas užbaigė Bostono universitete, o 2001 m. apsigynė daktaro disertaciją. Po mokslo daktaro disertacijos apsigynimo, 2001-2003 m. Woods Hole okeanografijos institute tęsė podaktarines studijas ir prisijungę prie mokslininkų grupės, kuri tyrė geologinius reiškinius kranto zonoje. Dr. Ilya Buynevich dėsto ir dirba mokslinį darbą Temple universitete, JAV. Nuo 2005 m. bendradarbiauja su įvairių sričių Lietuvos mokslininkais ir vykdo bendrus mokslinius projektus. Pastaruoju metu yra paskelbęs daugiau nei 40 straipsnių įtrauktų į Web of Science duomenų bazę.

Pagrindinės tyrimų kryptys: krantų ir jūrų geologija, eoliniai ir sedimentaciniai procesai, ichnologija ir zoogeomorfologija. Pakrančių tyrimus vykdė JAV, Brazilijoje (Atlanto vandenynas), Ukrainoje, Turkijoje (Juodoji jūra), Lietuvoje, Latvijoje (Baltijos jūra), Izraelyje (Viduržiemio jūra), Kuveite (Persijos įlanka).

Studentų dalyvavimas mokslinėse veiklose

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto magistro I kurso studentas Dainius Frišmantas 2019 m. liepos 1 – rugpjūčio 31 d. dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuotame projekte „Copernicus klimato kaitos sistemos C3S sezoninių prognozių kokybės vertinimas Lietuvos teritorijai“. Projekto tikslas – nustatyti ilgalaikių orų prognozių tinkamumą Lietuvos teritorijai įvairiais metų laikais. Uždavinys – oro temperatūros ir kritulių anomalijų charakteristikos Lietuvoje ir Baltijos regione ir jų nuspėjamumo galimybės. Studentas pasirinktų statistinių kriterijų pagalba nustatė patikimiausią modelį / prognostinį centrą, teikiantį tiksliausias oro temperatūros ir kritulių prognozes virš Lietuvos teritorijos. Detalesni tyrimo rezultatai pateikti mokslinėje ataskaitoje.

D. Frišmanto vasaros praktikos ataskaita

Baltic Earth tarptautinės vasaros mokyklos „Climate of the Baltic Sea region“ įspūdžiai

Vienas iš įdomiausių Baltic Earth organizuojamų renginių – Askö laboratorijoje vykstanti vasaros mokykla, suburianti jaunus mokslininkus iš viso Baltijos jūros regiono. Šiemet tarptautinė mokykla vyko jau penktąjį kartą, o tarp dalyvių – ir meteorologijos ir hidrologijos bakalauro studijų programos III kurso studentė Kristina Viršilaitė.

7 dienas vykusiose paskaitose studentai susipažino su pamatiniais atmosferą, vandenyną bei jūrinį ledą veikiančiais apykaitos bei dinaminiais procesais. Taikytas holistinis požiūris į Baltijos jūros klimatą – tad kiekvieną dieną skirtingi lektoriai supažindindavo su skirtingais klimato komponentais. Daugiausia dėmesio skirta Baltijos jūros fizinei okeanografijai, tačiau aptartos ir biogeocheminių ciklų, globalios atmosferos ir vandenyno cirkuliacijos, eutrofikacijos, hipoksijos, jūrinės biologijos temos bei šių komponentų pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio. Supažindinta su globaliais atmosferos-vandenyno klimato ir regioniniais modeliais, jų problematika, bei suteikta kritinių žinių apie klimato nepastovumą (angl. „climate variability“).

Taip pat neužmirštas ir „minkštųjų“ kompetencijų (angl. soft skills) ugdymas: lektoriai, remdamiesi savo ilgamete patirtimi, pasidalijo prezentacijų pristatymo „meno“ paslapčių bei supažindino su iššūkiais, ištinkančiais mokslinę komunikaciją.

Naujas žinias padėjo įsisąmoninti individualios užduotys, grupinis projektas bei mokymų pabaigoje vykęs egzaminas. Na, o intensyvius mokymus lydėjo puikus oras, pirtis, maloniai vėsi Baltijos jūra, dviračiai, bei puikios naujos pažintys.

1 15 16 17 18 19 48