Miestų žaliosios transformacijos keliai: Vilniaus, Granados ir kitų miestų patirtys

Šių metų spalio mėnesio pabaigoje Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantai dalyvavo bendroje programoje „Urban green transition pathways: experiences from Vilnius, Granada and beyond“, kurią organizavo Juan Luis Guerrero-Rascado ir Paloma Cariñanos González (Granados universitetas) bei Justas Kažys (Vilniaus universitetas) ARQUS tinklo rėmuose vykdant Twinning 2.0 veiklą https://arqus-alliance.eu/news/results-arqus-twinning-2-0-projects-2025/

Vizitas prasidėjo apsilankymu IISTA-CEAMA institute, pažangiame žemės sistemos tyrimų ir aplinkos centre. Studentų tyrimų sesijoje Vilniaus universiteto studentai pristatė magistrų darbus, o Granados universiteto studentai – doktorantūroje vykdomus tyrimus, kartu dalindamiesi įžvalgomis iš fizinės geografijos ir meteorologijos sričių. Po šių mainų vyko apsilankymas moderniose tyrimų laboratorijose. Čia buvo galimybė iš arti pamatyti, kaip mokslininkai tiria atmosferą ir žemės sistemas. Buvo pristatyta hipobarinė kamera, galinti simuliuoti ekstremalias, aukštikalnėms būdingas sąlygas, ALHAMBRA Lidar laboratorija, kuri lazerio spinduliais skenuoja atmosferą ir renka duomenis apie jos sudėtį, spektroskopijos ir in situ laboratorijos, kur buvo galima susipažinti su metodais, kaip analizuojami oro ir aplinkos mėginiai. Vis dėlto dienos kulminacija tapo unikali galimybė patiems į dangų paleisti meteorologinį balioną su radiozondu ir realiu laiku stebėti renkamus duomenis.

Antroji vizito diena buvo skirta tam, kas plika akimi nematoma – biologinei oro kokybei. Studentai apsilankė Granados universiteto Biologinės oro kokybės skyriuje (UCBA-UGR), kur Botanikos katedros mokslininkės pristatė aerobiologijos pasaulį. Dienos praktinė veikla buvo užsiėmimai su mikroskopais, kurie daugeliui studentų buvo nauja patirtis: jie mokėsi atpažinti skirtingų augalų žiedadulkes – sudėtingas struktūras, kurios veikia ir klimatą, ir žmonių sveikatą.

Tačiau žvilgsnis buvo nukreiptas ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Mokslininkės pristatė automatizuotus jutiklius, gebančius realiu laiku identifikuoti ne tik žiedadulkes ar sporas, bet ir ore sklandantį mikroplastiką. Po intensyvaus darbo laboratorijoje, grupė vyko į istorinį Granados botanikos sodą. Įkurtas dar XIX a., šis sodas – tai gyva istorija. Studentai grožėjosi įvairiomis augalų kolekcijomis, o ypatingą įspūdį paliko senolis ginkmedis (Ginkgo biloba) – menantis šimtmečius.

Trečioji diena buvo skirta gamtos paveldui – studentai aplankė kelias Granados universiteto muziejines erdves. Jie tyrinėjo dirvožemio muziejų, atskleidžiantį pamatinį gyvybės sluoksnį, mineralogijos muziejų, bei herbologijos ir zoologijos muziejus, saugančius kruopščiai sukauptas augalų ir gyvūnų kolekcijas. Tai buvo puiki proga pamatyti, kaip per dešimtmečius kaupiamas ir sisteminamas mokslinis pamatas, ant kurio laikosi šiuolaikiniai gamtos mokslai.

Popietė buvo skirta kviestinio svečio iš Bolivijos, prof. Marco Andrade, paskaitai. Profesorius pasidalino patirtimi, sukaupta per daugiau nei dešimtmetį vykdant stebėjimus aukščiausiai pasaulyje esančioje GAW (Pasaulinio atmosferos stebėjimo tinklo) stotyje. Studentai išgirdo apie visiškai kitokį, nei mums įprastas, klimatą, aukštikalnių sąlygas ir unikalius duomenis.

Ketvirtąją dieną studentai susidūrė su galingiausiomis gamtos jėgomis. Jie apsilankė Andalūzijos universiteto geofizikos ir žemės drebėjimų prevencijos institute (Instituto Andaluz de Geofísica). Šiame strategiškai svarbiame centre studentams buvo pristatyta, kaip mokslininkai stebi ir analizuoja seisminius įvykius. Granados regionas yra aktyvioje seisminėje zonoje, todėl šio instituto darbas yra gyvybiškai svarbus ne tik fundamentiniam mokslui, bet ir realiai katastrofų prevencijai bei visuomenės saugumui užtikrinti.

Apibendrinat, galima teigti, kad šis ARQUS vizitas suteikė ne tik žinių, bet ir puikią tarpkultūrinę patirtį. Tai buvo prasmingas žvilgsnis į kitos šalies pažangius mokslinius metodus. Programos metu atsiskleidė, kaip skirtingos šalys sprendžia žaliųjų erdvių plėtros, oro kokybės gerinimo bei klimato kaitos poveikio mažinimo iššūkius, ir kokie tarpdisciplininiai sprendimai tam taikomi. Bendradarbiavimas su Granados universiteto tyrėjais suteikė progą užmegzti ryšius, dalintis patirtimi ir įkvėpė naujoms idėjoms. Šis vizitas dar kartą priminė, kad tvari pažanga – tai ne tik technologijos, bet ir žmonių bendradarbiavimas, kūrybiškumas bei bendras siekis kurti saugią ir žalią ateitį.