Vis kitokia klimato kaita

Spalio 17 d. įvyko Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” organizuotas renginys-diskusiją: „Atsakas į klimato kaitą. Pasiruošę? Pirmyn!”. Skirtingų sričių specialistai išdėstė požiūrius į kova su klimato kaita dabartį ir ateities perspektyvas.

Technologija yra daugelių sprendimų raktas, taip teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė dr. Ž. Stasiškienė. Darnus vystimasis žengia koja kojon su ekologija, „zero carbon“ visuomene ir klimato kaitos švelninimu. Šių dienų technologijos jau leidžia sukurti kokybiškus produktus visiškai neteršiančius aplinkos. Įvairūs pavyzdžiai, nuo avalynės pagamintos iš perdirbtų medžiagų ir miesto eko-daržų iki 3D maisto produktų ir augalus maitinančių karstų, gali būti puikūs ir užkrečiantys veiklos pavyzdžiai jaunajai kartai.

LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyrius vedėjas T. Aukštinaitis akcentavo, kad Lietuva, nuosekliai vykdo ES klimato kaitos politiką. Tikėtina, kad Lietuva sėkmingai įgyvendins bendrus ES tikslo „20-20-20“ reikalavimus. Tačiau naujieji 2030 m. tikslai kelia daug rūpesčių, ypač anglies dvideginio taršos mažinimas transporto sektoriuje. Vien tai Lietuvai gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų, neįskaitant dar papildomų milijoninių baudų, skiriamų už tikslų neįgyvendinimą.

Nors šiais laikais informacijos (tame tarpe ir apie klimato kaitą) yra itin daug ir ji lengvai pasiekiama internete, ne visada ja galima pasitikėti – pabrėžė VU Geomoksų instituto docentas dr. J. Kažys. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, vienos svarbiausių nepatikimos informacijos apie klimato kaita internete formavimosi priežasčių yra tai, kad informacija nėra nuolat atnaujinama, informacijos šaltiniai nėra patikimi, trūksta informacijos šaltinių įvairovės, pateikiama per mažai informacijos, o informacija nėra lavinanti.

Išsilavinusių žmonių skaičiaus didinimas pasaulyje yra vienas efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita pabrėžė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė dr. A. Balžekienė. Pasaulyje net 40% žmonių niekada nėra girdėję apie klimato kaitą. Nors gamtamokslinių sričių specialistai yra sukaupę pakankamai daug žinių apie klimato kaitą, šios informacijos sklaida, kurią turėtų užtikrinti socialinių mokslų atstovai, žiniasklaida ir politikai vis dar stringa.

Renginį vainikavo dr. Florian Rabitz pristatytas filmas „An Inconvenient Sequel“ (2017), tęsiantis Al Gore pasaulinę misiją. Edukacija yra vienas svarbiausių instrumentų kovoje su klimato kaita, be kitų siužeto linijų filme pristatomas The Climate Reality Project rengiami „klimato lyderiai“ – žmonės, kurie dabar arba netolimoje ateityje užimdami svarbius postus vykdys klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo misiją visame pasaulyje.

Taigi, yra labai daug ir įvairių būdų kaip mes galime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo. Tai kas yra klimato kaita – technologijos, politika, informacija, socialinė aplinka ar edukacija? Greičiausia, visa tai reikia sujungti į vieną bendrą visumą pritaikius aplinkosaugos filosofo Arnae Naess vidinės ekologijos (deep ecology) principus, kurie teigia, kad gamtos pasaulis yra subtilus kompleksinių tarpusavio santykių balansas, kai organizmų egzistavimas priklauso nuo kitų buvimo ekosistemose.