Bendrosios puslapio naujienos
Čempionės pasakojimą apie šaškes, hidrometeorologijos studijas ir programavimą galite paskaityti portale 15min.lt.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/25-eriu-saskiu-cempione-v-vilcinska-apie-programavima-cia-radau-tai-ko-ieskojau-1040-884266
Vertinimo komisijos, kurią sudarė virš šimto aktyvių Lietuvos mokslininkų, sprendimu šiemet geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriumi Fizinių mokslų srityje buvo pripažinta Hidrometeorologijos studijų programos absolventė Viktorija Mačiulytė už darbą „Augalų vegetacijos būklė rytinėje Baltijos regiono dalyje“. Šį rudenį Viktorija pradėjo studijas VU doktorantūroje.
LJMS konkurso „Geriausi magistro darbai 2017“ nugalėtojai bus pagerbti lapkričio 28 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyksiančios ceremonijos metu (nuotr. Viktorija stovi pirmoje eilėje trečia iš kairės).
Daugpilio universiteto Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto dėstytojas dr. Davis Gruberts skaitys paskaitas ChGF Geomokslų institute (anglų kalba):
2017-11-09 (ketvirtadienis) 12.00 val. 316 auditorijoje
1. „Lagrangian research method in lowland river hydrology”
2. „Floodwater storage capacity of the Middle Daugava floodplain”
Kviečiame dalyvauti!
Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) š. m. spalio 30 d. išleido Šiltnamio efektą sukeliančių dujų biuletenį, kuriame pateikiami naujausi atmosferos cheminės sudėties monitoringo duomenys: https://public.wmo.int/en/media/press-release/greenhouse-gas-concentrations-surge-new-record
Spalio 18 d. vyks „GIS švietimo konferencija“, skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams http://www.hnit-baltic.lt/hnit-baltic/konferencija-gis-svietimui-2017/ . Tai gera proga sužinoti, ką su GIS technologijomis veikia kiti universitetai, išgirsti GIS naujienas.
Darbuotojai ir studentai gali registruotis http://www.hnit-baltic.lt/gis-svietimui-2017-dalyviu-registracija/ . Renginys nemokamas.
Renginio vieta: Socialinių mokslų kolegija, Kalvarijų g. 137E, Vilnius.
Minint Lietuvos vandenų tyrimų pradininko Stepono Kolupailos 125-ąsias gimimo metines, prisimintini ne tik jo moksliniai nuopelnai, bet ir plati kultūrinė veikla. Aktyviai dalyvavęs daugelyje organizacijų, nuolat propagavęs naujoves visuomenei, jis buvo vienas populiariausių tarpukario Lietuvos veikėjų. Nenuostabu, kad jubiliejinė data sulaukė dėmesio ir kultūros leidiniuose: šia proga savaitraščio „Literatūra ir menas” viršelį papuošė 1940 m. S. Kolupailos daryta spalvota nuotrauka. Žurnale spausdinamas ir jo darbams atminti skirtas straipsnis.
Rugsėjo 14 d. sukanka 125 m. nuo žymiausio Lietuvos hidrologo, iškilaus mokslininko ir visuomenės veikėjo Stepono Kolupailos gimimo. Jo pėdsakai iki šiol ryškūs ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio hidrologijos istorijoje: S. Kolupaila laikomas žmogumi ypač daug nuveikusiu tarptautiniu mastu unifikuojant vandens matavimų metodiką, prisidėjusiu prie ligtol menkai pažintų Rytų Europos upių tyrimų, pasiūliusiu naujus vandens debito įvertinimo būdus.
Būtina nepamiršti ir jo indėlio plėtojant Lietuvos krašto pažinimą, propaguojant turizmą, fotografiją, skautų sąjūdžio iniciatyvas. S. Kolupaila buvo vienas tų, kurie nuolat pristatydavo visuomenei savo nuveiktus darbus, mokslo pasiekimus, kelionių įspūdžius. Prisimindami šią neeilinę personą, siūlome peržvelgti kelias unikalias nuotraukas ir paskaityti vieną iš jo rašytų populiariųjų straipsnių.
Siūlome paskaityti vieną iš S. Kolupailos darbų arba G. Valiuškevičiaus straipsnį „Lietuvos žiniose” (2017-09-14).
