Doc. dr. Vasilijaus Vaclovo Ščemeliovo 100-osios gimimo metinės (1924–2016)

2024 m. sausio 1-ąją žymiam Lietuvos klimatologui ir meteorologijos mokslo populiarintojui Vasilijui Vaclovui Ščemeliovui būtų sukakę 100 metų. Docentas V. Ščemeliovas – ilgametis Vilniaus universiteto darbuotojas, keturiasdešimt penkerius metus praleidęs meteorologų kalvėje – Hidrologijos ir klimatologijos katedroje. Tai daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių valandų auditorijose bei beveik keturiasdešimt vasarų kartu su studentais lauko praktikose. V. Ščemeliovas paliko nepaprastai ryškų pėdsaką pokarinėje Lietuvos meteorologijos istorijoje ir per savo pedagoginio darbo metus parengė ištisą plejadą meteorologijos ir klimatologijos specializacijos geografų, kurie su dėkingumu prisimena Mokytojo perteiktas žinias bei patirtį.

Vaclovas Ščemeliovas gimė 1924 metų sausio 1 dieną Ketūnuose (netoli Sedos). Mokėsi Viekšnių progimnazijoje bei Telšių gimnazijoje, kurią baigti sutrukdė prasidėjęs karas. Tėvų patarimu karo metais mokėsi Vilniaus aukštesniojoje miškų mokykloje ir metus dirbo Telšių girininku. 1945 metais grįžo į Vilnių ir, baigęs vidurinį mokslą, 1946 metais įstojo į Vilniaus universiteto Miškų fakultetą. Po dvejų metų Miškų fakultetą iškėlus į Kauną, V. Ščemeliovas liko Vilniuje ir pradėjo studijuoti geografiją.

Dar besimokydamas universitete, dirbo Meteorologijos ir klimatologijos katedroje laborantu. Profesoriaus K. Sleževičiaus vadovaujamas V. Ščemeliovas parengė ir apgynė diplominį darbą, kuriame vienas pirmųjų analizavo spinduliuotės balansą Lietuvoje ir, su pagyrimu baigęs Vilniaus universitetą, įgijo geografo meteorologo specialybę. Šeštajame dešimtmetyje V. Ščemeliovas, greta darbo katedroje, apie metus vadovavo tuo laiku iš Kauno į Vilnių perkeltai Meteorologijos observatorijai. 1960 metais sėkmingai apgynė disertacinį darbą „Lietuvos orai“, skirtą orų klasifikacijos klausimams. 1965 metais V. Ščemeliovas tapo Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentu, o 1970–1972 metais dirbo šios katedros vedėju.

V. Ščemeliovo nuopelnai Lietuvos meteorologijos mokslui ypač dideli: jis pirmasis Lietuvos orus suskirstė į klases, pirmasis analizavo Lietuvos klimato cikliškumą, vienas pirmųjų domėjosi medicinine meteorologija, atliko Vilniaus meteorologijos stoties oro temperatūros duomenų sekos rekonstrukciją. Docento moksliniai tyrimai apibendrinti apie 60 mokslinių straipsnių, kartu su bendraautoriais išleistoje monografijoje „Lietuvos klimatas“ (1966) bei vadovėliuose technikumams „Žemės ūkio meteorologija“ (su H. Grinevičiumi, 1966) ir „Žemės ūkio meteorologijos pagrindai“ (1977). Taip pat parengti keli metodiniai leidiniai, skirti meteorologijos praktikos darbams bei lauko praktikoms. V. Ščemeliovas pasirūpino, kad į lietuvių kalbą būtų išverstas pirmasis dar XVII amžiaus viduryje J. Počapovskio meteorologijos tema apgintas magistro darbas „Universa meteorologia“, parengė iškiliausių tarpukario Lietuvos meteorologų S. Olšausko ir K. Sleževičiaus biografines apybraižas.

XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, išaugus dėmesiui aplinkos taršos problemoms, docentas V. Ščemeliovas vadovavo keletui mokslinių tyrimų, įvertinančių stambių pramonės įmonių poveikį atmosferos užterštumui. Negalima nepaminėti ir to fakto, kad V. Ščemeliovas yra bene vienintelio Lietuvoje meteorologinio išradimo bendraautorius. Jo vadovaujama tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) specialistų grupė sukūrė originalų kritulių, krintančių ant vertikaliųjų paviršių, matavimo prietaisą. V. Ščemeliovas redagavo daugelį mokslo leidinių, buvo vienas iš Lietuvos TSR atlaso (1981) ir Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos autorių bei redaktorių. V. Ščemeliovas daug dėmesio skyrė mokslo apie atmosferą ir orus populiarinimui, ilgą laiką vadovavo vienam iš „Žinijos“ draugijos padalinių. Vilniaus universitete dėstė iki 1992 metų. Jau tapęs pensininku docentas respublikinei spaudai parengė kelias dešimtis populiarių straipsnių, skirtų aktualiems klausimams apie Lietuvos klimatą bei orus.

Didelis V. Ščemeliovo rūpestis buvo meteorologijos stotis Vilniuje. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Vilniaus meteorologijos stotį perkėlus į užmiestį, jautėsi didelis meteorologinių duomenų apie Vilniaus miesto orus trūkumas. Docentas rūpinosi mokomosios meteorologijos stoties įkūrimu VU Kairėnų botanikos sode (XX a. 9 dešimtmetyje), savo namo Antakalnyje sode įsteigė privačią meteorologijos stotelę, pats joje vykdė matavimus. V. Ščemeliovas savo pavyzdžiu kolegoms įrodė, kad darbui pasišventusiems žmonėms amžius nėra kliūtis. Mirė 2016 m. gruodžio 29 d., palaidotas Vilniaus miesto Sentikių kapinėse.