Disertacijos gynimas

Sveikiname Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantę Jurgitą Daubarienę 2012 m. spalio 26 d. apgynusią daktaro disertaciją „Lietuvos ežerų funkcinis skirstymas“ (fiziniai mokslai, fizinės geografijos kryptis 06P). Mokslinis darbo vadovas  doc. dr. Gintaras Valiuškevičius, konsultantas prof. habil. dr. Kęstutis Kilkus. Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimo centro bibliotekose.

„Erdvėlaivis – Žemė“

Rugsėjo 18 d. Hidrologijos ir klimatologijos katedroje vyko mokslo festivalio „Erdvėlaivis – Žemė“ renginiai. Kelios dešimtys moksleivių ir mokytojų iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų apsilankė meteorologijos stotyje, susipažino su jos įranga ir matavimais. Paskaitose papasakojome apie miesto mikroklimato ypatumus, meteorologijos ir hidrologijos studijas, karjeros galimybes. Panašūs renginiai numatomi ir pasibaigus mokslo festivaliui. Pageidaujantieji susipažinti su meteorologijos stoties prietaisais ir matavimais, apsilankyti Hidrologijos ir klimatologijos katedroje turėtų suderinti datą ir laiką tel. 2398293, arba 2398295.

Reportažas iš ekskursijos po VU meteorologijos stotį:  VU Meteorologijos stotis: kur žaibai svaidosi dažniau? Antakalnyje ar Fabijoniškėse?

Informacija apie VU informacinę sistemą

Visa informacija apie studijų procesą studentui pateikiama prisijungus jam prie informacinės sistemos (toliau IS) ir susikūrus Virtualią studento darbo vietą.

VU informacinėje sistemoje esanti virtuali studento darbo vieta – tai visos studijų informacijos, susijusios su konkrečiu studentu, saugykla internete.

Studentas, prisijungęs prie IS:

  • mato savo asmens duomenis, išrašus iš įsakymų, studijų programos planą, sesijos tvarkaraštį, sesijos rezultatus, vietą geriausiai besimokančiųjų eilėje, informaciją apie gautas išmokas (stipendijas) ir kt.;
  • atsispausdinti įmokų už studijas kvitus;
  • pasirinkti laisvuosius ir pasirenkamuosius dalykus;
  • talpinti rašto darbus į Elektroninių dokumentų informacinę sistemą (ETD);

Daugiau informacijos apie studijų procesą rasite šiuo adresu.

Norint prisijungti prie IS, studentui reikia registruotis VU e-Tapatybių valdymo sistemoje ir užsisakyti elektroninę paslaugą – „Prieiga prie universiteto Informacinės sistemos“.

Prisijungti prie informacinės sistemos galima šiuo adresu.

Darbo su informacine sistema ypatumai: sesijos trukmė – 30 min. Jei šiuo laikotarpiu bus atlikti kokie nors veiksmai su duomenų baze, sesija bus pratęsta. Jei sesija baigsis, gausite apie tai pranešimą. Norint tęsti darbą, reikės išnaujo prisijungti prie IS. Nepamirškite užbaigti darbo su IS, nes tai garantuos, kad niekas nepasinaudos sistema, jei galės prieiti prie kompiuterio, palikto be priežiūros. Tam pasirinkite meniu punktą – „Baigti darbą su IS“.

Kilus neaiškumams ar problemoms kreipkitės į Naudotojų aptarnavimo grupę: tel. 236 6200, el.paštu.

Netikros saulės

Liepos 24 d. nuo 16.50 val. iki  saulėlydžio  vilniečiai (galbūt ir kitų rajonų gyventojai) galėjo stebėti įspūdingą reginį: danguje šalia „tikrosios“ Saulės suspindo netikra – parhelis. Netikra saulė spindėjo iš pradžių kairėje, vėliau dešinėje Saulės pusėje. Tuo metu dangų dengė Cirrus fibratus, Cirrostratus fibratus undulatus, kartais įsimaišydavo Cirrocumulus stratiformis (tai plunksninių debesų rūšys ir porūšiai). Netikros saulės susidaro 22° ratilo išorėje, kai plunksniniuose debesyse ledo kristalai sustambėja virš 200 mikrometrų ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės  plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai Žemės paviršiui. Tuomet Saulės spinduliai ledo kristaluose ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet dar ne vieną kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės jos būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto matosi nutįsusi apie 20° ilgio šviesi uodega.

Vyksta mokomoji Meteorologijos ir hidrologijos praktika

Liepos 2 d. II-ojo kurso studentai išvyko į 4 savaičių praktiką prie Virintų ež. (Šližiškių km. Molėtų r.). Įkūrę mokomąją meteorologijos stotį iškart gavome ir pirmąjį krikštą – liepos 5 d. užregistravome stichinį lietų. Griaudėjant perkūnijai per 8 val. (tarp 6 ir 14 val.) iškrito 50,1 mm lietaus. Pasitraukus banguotajam frontui, jau kitą dieną užplūdo kraščiai: liepos 6-7 d. aukščiausia oro temperatūra pakildavo iki 30-31 °C. Liepos 15 d. baigėsi I-oji (meteorologinė) praktikos dalis, studentai sėkmingai parašė ir apsigynė ataskaitas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad praktikos laikotarpis buvo karštas ir lietingas: oro temperatūra klimatinę normą viršijo 3,6 C, o kritulių kiekis buvo diesnis net tris kartus. Po trumpo poilsio, liepos 17 d., prasidėjo hidrologinė praktikos dalis.

1 29 30 31 32