Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Seminaras „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ skirtas savivaldybėms ir saugomoms teritorijoms.

Seminaras vyks 2016 m. gruodžio 14 d. Chemijos ir geomokslų fakulteto (buvęs Gamtos mokslų fakultetas) Didžiojoje auditorijoje (M.K.Čiurlionio g. 21/27, Vilniuje), pradžia 13 val.

Seminaro tikslas – pasidalinti patirtimi apie veiksmingas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones regioniniu ir vietiniu mastu, suteikti profesionalią informaciją apie globalaus ir regioninio masto klimato pokyčius, galimas švelninimo ir prisitaikymo priemones, padiskutuoti apie galimą bendradarbiavimą prisitaikymo prie klimato kaitos ir integruoto vandens išteklių valdymo srityse.

Seminare pranešimus skaitys Vilniaus universiteto ir Lietuvos geologijos tarnybos mokslininkai.

Seminaro programą galite rasti čia.

Prašome šia informacija pasidalinti su kolegomis ir pavaldžiomis institucijomis ir informuoti apie dalyvavimą seminare adresu: gintas.stankunavicius@gf.vu.lt

Dabar galite registruotis į pirmąjį potvynių ir sausrų valdymo Internetinį seminarą: „Palydovinių duomenų taikymas sausrų ir potvynių valdyme“, kuris vyks lapkričio 24 dieną 15.00 Vidurio Europos laiku. Norėdami užsiregistruoti ir užtikrinti savo vietą, spustelėkite čia.

Norėdami peržiūrėti būsimų šios serijos internetinių seminarų tvarkaraštį spauskite čia.

 

Hidrologijos ir klimatologijos katedra sveikina IV kurso studentę Silviją Pipiraitę, kuriai penktadienį buvo įteikta prof. Stepono Kolupailos vardinė stipendija.

 

Lapkričio 4 d. įsigaliojo Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – jį ratifikavo daugiau nei 55% šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetančios šalys. Spalį susitarimą buvo ratifikavusios 94 valstybės iš 197-ių pasirašiusiųjų. JAV ir Kinija prie sutarties oficialiai prisijungė dar rugsėjo pradžioje, Europos Parlamentas ją ratifikavo spalio pradžioje.  Po keletą metų trukusių sudėtingų derybų susitarimas buvo pasiektas praėjusių  metų gruodį Prancūzijos sostinėje. Susitarimą patvirtinusiose šalyse turės būti investuojama į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro ir pereinama prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, didinamas energijos gamybos ir vartojimo efektyvumas. Lietuvos vyriausybė lapkričio 2 d. nutarė prašyti Respublikos Prezidentę teikti Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, Lietuva įsipareigojo kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti mažiausiai 40 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Plačiau skaitykite čia.

2016 m. lapkričio 8 d. (antradienį) 9 val. VU GMF (M.K.Čiurlionio 21/27) 316 auditorijoje vyks Lundo universiteto (Švedija) Fizinės geografijos ir ekosistemų mokslų katedros docento Vaughan T.J. Phillips paskaita „Severe weather: lightning, hail and tornadoes”.

Jungtinės Karalystės Readingo universiteto mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato Arktyje iš esmės pasikeis tranzitinės laivybos sąlygos. Remiantis globalaus klimato modeliais jie apskaičiavo, kiek sumažės ledo dangos plotai Arktyje. Ledų tirpimas gerokai pailgins (iki 4‒8 mėn.) navigacijos be ledlaužių sezoną ir sutrumpins kelią tarp Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos uostų. Pavyzdžiui, dabar iš Roterdamo į Jokohamos uostą palei Azijos krantus galima nuplaukti per 18 d., XXI a. amžiaus viduryje pakaks 8 d., o amžiaus pabaigoje šį Japonijos uostą bus galima pasiekti per 5 paras. Visą straipsnį skaitykite čia.

2016 m. spalio 28 d. Lietuvos mokslų taryboje įvyko pirmoji Nacionalinės mokslo programos Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas ataskaitinė konferencija. Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos institutu, Gamtos tyrimo centru ir A. Stulginskio  universitetu vykdo šios programos projektą Klimato kaitos ir kitų abiotinių aplinkos veiksnių poveikio vandens ekosistemoms vertinimas (vad. dr. Jūratė Kriaučiūnienė). Plačiau apie Nacionalinę mokslo programą skaitykite čia.