Atsiliepimai

Mažai kas susimąsto, apie tai, kad gyvename ne tik ant žemės, bet ir ore, atmosferoje. Juk ji tęsiasi iš kažkur aukštai iki Žemės paviršiaus, ant kurio mes, žmonės, ir esame. Svarbiausias mums tos atmosferos sluoksnis – vos keliolikos kilometrų storio, tiesia linija tai atstumas maždaug nuo Katedros aikštės Vilniuje iki Grigiškių. Pastaraisiais dešimtmečiais šiame plonučiame sluoksnelyje vyksta itin drastiški pokyčiai, kurių pasekmė – nepaprastai sparčiai besikeičianti mūsų, žmonių, gyvybinė erdvė. Tarkime, ar kas nors iš 50-ties metų dar nesulaukusių Lietuvos gyventojų gali pasigirti, kad girdėjo, kaip dėl šalčio pyška tvoros? O juk taip būdavo dar taip neseniai. Arba kodėl nutiko taip, kad Ignalinos Olimpinėje slidinėjimo bazėje nebeliko slidininkų? Tokių klausimų galima pateikti daugybę, ir kiekvienoje Žemės vietoje vis kitaip suformuluotų. Pokyčiai JAU vyksta, ir tik nuo mūsų priklauso, ar prie jų prisitaikysime mes, ar jie prie savęs pritaikys mus. Štai dėl to meteorologija artimiausiais dešimtmečiais taps nepaprastai populiaria ir svarbia mokslo disciplina.

– Naglis Šulija

 

Man meteorologija yra svarbiausias ir įdomiausias mokslas apie gamtos elementus, kurie veikia visas klimato sistemos sferas. Bet meteorologijos negalima iki galo išnagrinėti ir pažinti atskirai nuo kitų mokslų. Mes dar nesugebėjome plačiajai visuomenei ir mokslininkams dirbantiems kitose mokslo sferose, išaiškinti, kiek yra svarbi meteorologija, kiek dar daug neišspręstų jos problemų ir kaip jai reikia paramos ir supratimo, ypač jaunimo tarpe.

– Klimatologė
dr.Audronė Galvonaitė

 

Man visuomet patiko gamtinė geografija ir fizika, tačiau buvo sunku pasirinkti studijuoti tik vieną iš jų. Prieš stojimą į universitetą, perskaičiusi šios studijų programos dėstomų dalykų aprašą supratau, kad būtent šios abi sritys yra svarbios hidrometeorologijoje, tad nedvejodama pasirinkau ir sėkmingai įstojau. Jau nuo pat pirmųjų mėnesių ši studijų programa labai patiko, jaučiausi savo vietoje.
Akademinė aplinka yra labai gera, draugiškas dėstytojų kolektyvas noriai padeda studentams. 

Pačios studijos be galo įdomios, tačiau pastangų, kaip ir visur, įdėti tikrai reikia. Tai nėra vien ,,sausa‘‘ medžiaga, kadangi studentai supažindinami su aktualiomis problemomis, naujausiais metodais, turi galimybę atlikti praktiką tiek gamtoje, tiek įmonėse. Be to, studijas pavyksta derinti ir su papildomu darbu.
Domėjausi ir kitomis VU siūlomomis veiklomis bei galimybėmis: pirmame kurse išbandžiau teatro sceną, trečiame kurse prisijungiau prie VU kamerinio orkestro, kur groju smuiku. Šios papildomos veiklos leido ne tik susipažinti su kitais VU studentais, koncertuoti, pakeliauti Lietuvoje ir užsienyje, bet ir pasisemti naujos patirties, realizuoti savo meninę pusę bei išmokti planuoti laiką.
Antrame kurse išvažiavau į Erasmus+ mainus visiems mokslo metams. Gyvenau Atlanto vandenyno Porto mieste, Portugalijoje. Mokiausi Porto universitete, kur studijų programoje buvau vienintelė Erasmus studentė, tad artimiau galėjau susipažinti su vietiniais studentais ir dėstytojais, pačia portugalų kultūra. Mainų metu turėjau galimybę ne kartą atlikti praktikos darbus kalnuose ir prie vandenyno pakrantės, aplankiau Porto geofizikos institutą, astronomijos observatoriją ir Portugalijos hidrometeorologijos ir seismologijos tarnybą Lisabonoje. Be to, turėjau galimybę pakeliauti po pačią Portugaliją su ESN (Erasmus student network), taip pat aplankiau kaimynines valstybes bei Azorų salas.
Labai džiaugiuosi šiuo studijų laikotarpiu, tai įdomus gyvenimo etapas. Linkiu visiems būsimiems ir esamiems studentams nedvejoti ir naudotis siūlomomis galimybėmis Vilniaus universitete, kurių yra daug, atitinkančių įvairiausius poreikius ir padedančių siekti svajonių.

– Studentė Agnė

 

Tik įstojus į Meteorologijos ir hidrologijos studijų programą viskas atrodė kiek bauginančiai. Tačiau nepraėjus nei keletui mėnesių supratau, kad čia atradau save. 

Hidrologijos ir klimatologijos katedroje jaučiuosi didelės šeimos dalimi, mat visi čia – tiek dėstytojai, tiek studentai – labai draugiški, supratingi ir rūpestingi. Labai svarbu, kad nėra jokios atskirties tarp studento ir dėstytojo. Būtent visų šių žmonių dėka supratau, kad man artimas mokslininko darbas, pradėjau dalyvauti mokslinėse konferencijose, Lietuvos Mokslo Tarybos rengiamuose projektuose, rašyti mokslinius straipsnius. Visa ši veikla skatina siekti vis didesnių tikslų tiek šioje srityje, tiek tobulėti kaip asmenybei, ieškoti naujų iššūkių ir veiklų.

– Studentas Laurynas

 

 

 Atėjau į šias studijas visiškai netikėtai. Mat niekad nesvajojau tapti nei orų, nei vandens specialiste. Iš tiesų, augdama ant jūros kranto, įtikėjau, kad noriu tapti rašytoja ir sieti savo gyvenimą su literatūra. Taip nuosekliai plėtodama šį nuo mažų dienų užsibrėžtą tikslą kūriau, rašiau bei nėriau į humanitarinius mokslus. Tik paskutiniais gimnazijos metais kažkas sukirbėjo. Matyt, per daug vietos mano kūryboje užėmė gamtos (o ypač jūros!) aprašymai… Tad priėmiau iššūkį ir įstojau čia.
Ir ką galiu pasakyti, tai buvo geriausias sprendimas kokį tik galėjau priimti! Visų pirma, studijų programa aprėpia įvairių įdomių dalykų registrą – kiekvienas gali atrasti sau kažką artimo širdžiai. Tai paneigia nusistovėjusį stereotipą, kad hidrologijos ir klimatologijos katedra tarytum koks fabrikas „pumpuoja“ orų mergaites ir berniukus. Antra, katedros koridoriuose vyrauja nuostabi atmosfera tarp dėstytojų ir studentų – dėstytojai ne tik puikūs savo sričių specialistai, bet ir žmoniški, draugiški ir pasiruošę išklausyti (kuo išsiskiriame iš kitų institutų). Tad iš to išplaukia ir trečiasis argumentas – dėl vyraujančio nuoširdumo, katedros erdvės yra atviros naujoms idėjoms ir mintims. Jei tik yra valios ir noro, tavo idėjos dėstytojo pagalba gali būti realizuotos, paverstos tyrimu, o galbūt – net nauju atradimu. Tad kūrybiškiems ir inovatyviems jauniems žmonėms tai puikus saviraiškos ir savęs įprasminimo outlet‘as.
Ties tuo ir norėčiau užbaigti, o svarstančius dėl įsiliejimo į mūsų gretas norėčiau tik paraginti ir pasiryžti išbandyti savo jėgas!

– Studentė Kristina