Debesų klasifikavimo istorija

Lukas Hovardas

(1772-1864)

Vieną 1802 metų gruodžio vakarą anglų farmacininkas Lukas Hovardas (Luke Howard) mokslinės draugijos susirinkime Londone pristatė savo darbą “Apie debesų klasifikaciją” ("On the modification of clouds"). Jame L. Hovardas pasiūlė debesų pavadinimus, kuriuos mes naudojame iki šiol. Sekdamas švedų botaniku Karlu Linėjumi, debesims jis suteikė lotyniškus vardus. Savo klasifikacijoje jis išskyrė tris pagrindinius debesų tipus:

Cirrus (lotyniškai tai reiškia "plaukų garbana") - jis apibūdino, kaip "lygiagrečius, vingiuojančius ar išsiskiriančius plaušus, besitęsiančius viena ar skirtingomis kryptimis";

Cumulus – (reiškia “krūva”) – apibūdino, kaip “išgaubtas ar kūgiškas krūvas, kylančias aukštyn nuo horizontalaus pagrindo”;

Stratus – (reiškia “padengtas”) – apibūdino,  kaip “plačiai pasklidusius ir toli besitęsiančius horizontalius sluoksnius, augančius iš apačios".

Jungdamas šiuos debesų pavadinimus, jis suteikė vardus ir keturiems papildomiems debesų tipams.

Cirro-cumulus – apibūdino kaip “mažas gerai išsiskiriančias horizontaliai išsidėsčiusias apvalokų debesų sankaupas”;

Cirro-stratus – apibūdino kaip “horizontalius ar šiek tiek palinkusius debesis, pasklidusius periferijos link, krypstančius žemyn ar banguojančius, atskirus ar sudarytus iš mažų debesų, pasižyminčių šiomis savybėmis, grupių”;       

Cumulo-stratus – apibūdino, kaip “cirro-stratus debesis, susimaišiusius su cumulus debesimis ir sudarančius plačiai nusidriekusias struktūras sulig pastarųjų pagrindu”;     

Cumulo-cirro-stratus arba Nimbus, kuriuos jis vadino lietaus debesimis, t.y. “debsimis arba debesų sistema, iš kurios krinta lietus”. Šiuos debesis Lukas Hovardas apibūdino kaip “horizontalų sluoksnį, virš kurio pasklidę cirrus debesys, o cumulus debesys įeina į jį iš apačios ir iš šono”.

Lukas Hovardas gimė 1772 metų lapkričio 28 dieną Londone. Kaip ir jo tėvas, jis įgijo chemiko išsilavinimą ir vertėsi vaistų gamyba. Tačiau tikroji jo aistra buvo meteorologija. Be debesų klasifikacijos, jis paskelbė visą eilę reikšmingų darbų: “Londono klimatas”, “Septynios meteorologijos paskaitos”, “Aštuoniolikos metų sezonų ciklai Britanijoje”, “Barometrografija”. Jis buvo Karališkosios mokslinės draugijos bei Britų meteorologijos draugijos narys. Mirė 1864 metų kovo 21 dieną Londone. 

L. Hovardas nebuvo pirmasis, suklasifikavęs debesis. Tais pačiais 1802 metais prancūzų mokslininkas Žanas Baptistas Lamarkas (Jean Baptiste Lamark) (1744-1829) išspausdino straipsnį “Apie debesų formas”. Jis siūlė tokius penkis pagrindinius debesų tipus:

Nuages en voile (debesys lyg šydas);

Nuages attroupes (debesų masės);

Nuages pommeles (išmarginti debesys);

Nuages en balayures (išmėtyti debesys);

Nuages groupes (debesų grupės).

Jo nelaimei, ši klasifikacija nepatraukė dėmesio, kadangi ji buvo šiek tiek miglota, be to paskelbta prancūzų, o ne lotynų kalba. Todėl L. Hovardo debesų sistema buvo visuotinai priimta ir XIX amžiuje modifikuota bei praplėsta. Visų pirma 1840 metais vokiečių mokslininkas Liudvikas Kaemecas (Ludwig Kaemtz) (1801-1867) cumulus-stratus debesis pervadino į strato-cumulus, tuo perkeldamas šią debesų formą iš kamuolinių į sluoksninių debesų genetinę grupę. Prancūzų mokslininkas Emilijenas Renou (Emilien Renou) (1815-1902) 1855 metais išskyrė alto-cumulus bei alto-stratus debesis, tuo atskirdamas viršutinius nuo apatinių debesų. Nuo tada debesys skirstomi ir pagal pagrindo aukštį. Pagaliau 1880 metais vokiečių mokslininkas P. Veilbachas (P. Weilbach) pasiūlė išskirti cumulo-nimbus debesis ir taip atskirti vieną nuo kitos dvi lietaus debesų rūšis. 

1887 metais švedų meteorologas Hugas Hildebrandas Hildebrandsonas (Hugo Hildelbrand Hildebrandsson) (1838-1920) bei britų meteorologas Ralfas Aberkrombis (Ralph Abercromby) (1842-1897) galutinai išskyrė 10 debesų formų: cirrus, cirro-stratus, cirro-cumulus, alto-cumulus, alto-stratus, strato-cumulus, cumulus, cumulo-nimbus, nimbus ir stratus. 1890 metais kartu su debesų aprašymais buvo pateiktos ir debesų fotografijos. 1891 metų tarptautinėje meteorologijos konferencijoje šių dviejų mokslininkų pastangomis įkurtas Debesų komitetas, buvo patvirtinti debesų tipų, rūšių bei atmainų pavadinimai, kuriuos mes naudojame iki šiol. 1896 metais šis debesų skirstymas buvo oficialiai priimtas konferencijoje Paryžiuje, debesys sugrupuoti pagal aukštį, be to, tais metais išleistas pirmasis “Tarptautinis debesų atlasas”. Pagrindinių formų klasifikacija beveik nepakitusi išliko iki mūsų dienų, tik 1930 metais tarptautinė Debesų studijų komisija nimbus debesis pervadino į nimbostratus. 1956 metais Pasaulinė Meteorologijos organizacija išleido naujausią oficialų “Tarptautinį debesų atlasą”. Vėliau išėjo dar keli papildyti jo leidimai.