Stratosferiniai ir mezosferiniai debesys |
|
Perlamutriniai debesys (poliariniai stratosferiniai debesys). Optiškai ploni debesys besiformuojantys stratosferoje (15-30 km aukštyje). Debesys sudaryti iš užšalusių azoto rūgščių, vandens ledo kristalų, o taip pat ir vulkaninės kilmės aerozolių (šie debesys ypač dažni po galingų vulkanų išsiveržimų), kurie neretai būna kondensacijos branduoliais. Vandens garai į stratosferą patenka galingų banginių ar konvekcinių procesų viršutinėje troposferoje metu. Dažniausiai perlamutriniai debesys matomi poliariniuose regionuose (rečiau vidutinėse platumose) žiemą, kai Saulė yra keliais laipsniais žemiau horizonto. Šiuo atveju Saulė apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis, kurie nusidažo įvairiomis nuolat kintančiomis spalvomis. |
Lotyniško termino nėra. Užsienio literatūroje dažniausiai jie įvardinami kaip poliariniai stratosferiniai debesys arba vartojamas skirtingose kalbose adaptuotas prancūziškas žodis nacre (perlamutras). Angliškai - nacreous clouds. |
|
|
|
|
|
Sidabriniai debesys (poliariniai mezosferiniai debesys). Optiškai labai ploni debesys mezosferoje (vidutiniškai 80 km aukštyje). Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų, nors egzistuoja ir kita teorija, grindžianti jų susidarymą iš kosminių arba vulkaninių dulkių. Geriausiai sidabriniai debesys matomi vasarą nusileidus Saulei. Šiuo atveju, stebėtojo atžvilgiu jau nusileidusi Saulė apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis, kurių sidabriškas melsvai baltas atspindys matomas prie Žemės paviršiaus. Dažniausiai sidabriniai debesys matomi poliariniuose regionuose, nors pastaraisiais metais jie vis dažniau fiksuojami ir vidutinėse platumose. |
Visuotinai priimto lotyniško termino nėra. Angliškoje literatūroje naudojamas iš dviejų lotyniškų žodžių (nocti ir lucent) sudarytas terminas noctilucent cloud (NLC), t.y. švytintis naktį debesis. |