Įspūdžiai iš Europos geomokslų sąjungos (EGU 2019) konferencijos

Šių metų balandžio 7-12 dienomis Vienoje, Austrijoje vyko kasmetinė EGU (liet. Europos geomokslų sąjunga) organizuojama Generalinė asamblėja. Tai didžiausia geomokslų srities konferencija Europoje, suburianti tūkstančius mokslininkų iš viso pasaulio, apjungianti Žemės, planetų bei kosmoso tyrimų disciplinas, suteikianti galimybę susipažinti su naujaisiais moksliniais atradimais, metodais bei skatinanti mokslinę komunikaciją ir bendradarbiavimą. Šiemet renginyje dalyvavo 16,273 mokslininkų iš 113 skirtingų šalių. Konferencijoje pristatyta 5531 žodinių, 9432 stendinių bei 1287 PICO (interaktyvūs pristatymai) pranešimų.

Renginio ketvirtąją dieną (balandžio 10 d.) EGU konferencijoje buvo pristatytas Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros studentės Kristinos Viršilaitės kartu su bendraautoriais (D. Pupieniu ir D. Karloniene) parengtas stendinis pranešimas. Stendinio pranešimo metu buvo pristatyti Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ finansuojamo projekto „Sunkiųjų mineralų koncentracijos kaitos įvertinimas jūros kranto skersiniame profilyje“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0072 (vadovas doc. D. Pupienis) tyrimo metodai ir rezultatai.

Kristina Viršilaitė prie stendinio pranešimo EGU2019 konferencijoje Vienoje.

Pranešime buvo analizuojama sunkiųjų mineralų (SM) diferenciacija paplūdimyje praslinkus audroms. Siekiant įvertinti sunkiųjų mineralų koncentracijos pasiskirstymą skersiniuose jūros kranto profiliuose, 2018 m. spalio 8 ir 26-ą dienomis po praėjusių audrų Pietryčių Baltijos jūros krante vienuolikoje skersinių profilių buvo matuojamas paviršinių sąnašų žemo lauko magnetinis imlumas (MI), naudojant Bartington MS3 sistemą su MS2K skenavimo jutikliu. Pranešime pagrindinis dėmesys buvo skirtas magnetinio imlumo matavimų metodo panaudojimui, siekiant nustatyti plūsmo srauto maksimalios užlajos ribą paplūdimyje bei įvertinti praėjusių audrų stiprumą. Pranešime buvo pristatyti naudoto metodo privalumui bei trūkumai.

Verta paminėti, kad EGU organizatoriai yra numatę finansinę paramą jauniesiems mokslininkams. Finansinė parama yra skiriama iš EGU, vieno iš pamatinių įkūrėjų Roland Schlich atminimo fondo. Paskatinta vadovo, pagrindinė pranešimo autorė pateikė santrauką EGU konkursui bei laimėjo finansinę paramą. Roland Schlich atminimo fondas apmokėjo dalyvio mokestį bei kelionės išlaidas.
Kristina Viršilaitė dalijasi savo įspūdžiais: “Konferencija praėjo daug geriau nei kada būčiau įsivaizdavusi. Mano, iš pirmo žvilgsnio visai kuklaus, pranešimo atėjo paklausyti įvairūs mokslininkai iš viso pasaulio. Sulaukiau daug palaikymo, patarimų, netgi pastūmėjimo stengtis ir bandyti toliau. Būtą ir klausimų kada šis tyrimas pavirs straipsniu, net pasisiūlyta išspausdinti. Tad su tokiomis puikiomis emocijomis grįžtu namo, motyvuota kaip niekad, pasiruošusi stengtis ir judėti šiuo keliu toliau. Norėčiau paskatinti jaunuosius kolegas būti aktyvesniais ir drąsesniais, o studijų metų gautus tyrimų rezultatus stengtis pristatyti konferencijose.“