Netikros saulės

Liepos 24 d. nuo 16.50 val. iki  saulėlydžio  vilniečiai (galbūt ir kitų rajonų gyventojai) galėjo stebėti įspūdingą reginį: danguje šalia „tikrosios“ Saulės suspindo netikra – parhelis. Netikra saulė spindėjo iš pradžių kairėje, vėliau dešinėje Saulės pusėje. Tuo metu dangų dengė Cirrus fibratus, Cirrostratus fibratus undulatus, kartais įsimaišydavo Cirrocumulus stratiformis (tai plunksninių debesų rūšys ir porūšiai). Netikros saulės susidaro 22° ratilo išorėje, kai plunksniniuose debesyse ledo kristalai sustambėja virš 200 mikrometrų ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės  plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai Žemės paviršiui. Tuomet Saulės spinduliai ledo kristaluose ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet dar ne vieną kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės jos būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto matosi nutįsusi apie 20° ilgio šviesi uodega.

Vyksta mokomoji Meteorologijos ir hidrologijos praktika

Liepos 2 d. II-ojo kurso studentai išvyko į 4 savaičių praktiką prie Virintų ež. (Šližiškių km. Molėtų r.). Įkūrę mokomąją meteorologijos stotį iškart gavome ir pirmąjį krikštą – liepos 5 d. užregistravome stichinį lietų. Griaudėjant perkūnijai per 8 val. (tarp 6 ir 14 val.) iškrito 50,1 mm lietaus. Pasitraukus banguotajam frontui, jau kitą dieną užplūdo kraščiai: liepos 6-7 d. aukščiausia oro temperatūra pakildavo iki 30-31 °C. Liepos 15 d. baigėsi I-oji (meteorologinė) praktikos dalis, studentai sėkmingai parašė ir apsigynė ataskaitas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad praktikos laikotarpis buvo karštas ir lietingas: oro temperatūra klimatinę normą viršijo 3,6 C, o kritulių kiekis buvo diesnis net tris kartus. Po trumpo poilsio, liepos 17 d., prasidėjo hidrologinė praktikos dalis.